Prašymas (skiriu Viktorijai)

Ar man leisi sudegti, ar leisi pakilti,
kaip angelui gimti iš tavo dangaus?
Aš kelsiu sparnus, aš saugosiu viltį,
kol pirštai gyvenimo vėlei pagaus.
Už šnabždančių sienų ir kvapo pelėsių
tik kelias, vedantis į mano duris.
(Jau paruošė spąstus) Viena čia sėdėsiu,
nes niekas keliu tuo pasekt neišdrįs...
Kampe voras tempia išbalintą giją,
rodyklėse tvinksi laiko gyslutės.
(Kitoj Žemės pusėj, manau, dabar lyja,
prilimpa prie kūno mergaičių suknutės.)
Gal piene pražysčiau prie mirštančio tako,
ar plunksna nukrisčiau iš delno dangaus.
Prašau tiktai naujo gyvenimo lapo...
Prašau tiktai angelo, veidu žmogaus.