Mintis tarp dviejų akimirkų

Prisnigo į širdį atodusių,
tarsi varvekliais per atlydį
susmigo žvilgsnis į žvilgsnį
kreivesnio kelio neradę,
paslydę ant norų ledo
vienam taške susidūrė -
vis šalo...
Įgavo kūną ir formą,
kelionė laiku neužtruko -
už pusės metro rūko
į širdį sniegu atsiduso,
aplinkeliais smigę varvekliai
į šaltį sudužo ir...
tarsi ant žemės -
svajonė nutrūko.