Verksiu aš

Verkia dangus – mano sūnus,
Lyja lietus – tai ašaros mano,
Griaudžia griaustinis – muzika širdžiai,
Žaibo liežuviai – drakonų ugnis...
Debesys verkia, verksiu ir aš.

Saulė išniro lyg švyturys
Eina katė, gal buvau aš,
Sunynęs ir juodas kailiukas jos
Kaip ir mano gyvenimo oras...
Debesys verkia, verksiu ir aš.

Apsimelavę žmonės nužudė berniuką
Motinos išgąstis, o kitiems „dzin“...
Maža rankutė pirkios pakrašty –
Stiebes į lietu rožė graži
Debesys verkia, verksiu ir aš.

Skrenda drakonas, skrodžia pabangę
Nevilties pilnai mergaitei suteikė viltį,
Išgydė jos skausmą, norą gyventi
Pamilo drakoną, kvailutė megaitė,
Pamilo svajonę, kuri neišsipildys...
Debesys verkia, verksiu ir aš.

Liūtaširdžiu mažėja, juos žudo liūdesys.
Suprato mergaitė kas atsitiko...
Kankinos mažutė, neatlaikė širdutė,..
Debesys verkia, verkiu ir aš!..