Per rožinę tropikų audrą.

2008 11 28



Išplyšo pora puslapių iš
Sąsiuvinio priklijuoto drugelių
Ir nuspėjamo dulkių skonis burnoje,
Galiu pareikšti vėjas mane išdavė...

Turbūt, visą amžinybę klijavau
                          Tuos drugelius
Žudžiau juos ne dėl skaičiaus,
Bet norėdamas sužinoti ar jie išties
                            Pažįsta dangų.

Vėjas užtvindė visas palėpes
Ir rovė iš pamatų namus,
Todėl niekas neikit į lauką
Per rožinę tropikų audrą,
Nes ir jūs pavirsite vėju.
Ypač, jei savo sąžinės puslapiuose
Esate priglaudę bent kelis drugelius.

Jis visą laiką tykojo, kol suklysite.

Ypač, kai ji šėlsta vidaus prieigose.