Gentys gyveno, medžiojo, žvejojo,
vandeniu prausės švariu.
Sėti vėliau sugalvojo,
duoną raikyti... aštriu.
Kova už būvį pagimdė drakoną,
kaupiantį turtus didžius;
žmogišką šlovę lyg tuščią vagoną
rideno metų metus.
Sraunūs upeliai rausvai nudažyti
neviltį nešė tolyn.
Skausmas sielų, kurių nematyti,
smigo širdin vis gilyn.
Pergales švenčiant gerai suskaičiavo:
salvių, patrankų ugnis.
Gyviesiems motinos skruostus bučiavo...
... negrįžusių- raudojo naktimis.
Jei kiltų gaisras dabartinis
suskiltų Žemė į dalis
ir žmogus atsitiktinis
ar išgyventų jis išvis?!
Tad kelkim rūbą žalią
virš Žemės rutulio aukštyn;
maloniai kvepiančią girelę
te plaus švarus vanduo gilyn.