Marionetė

Ji šoko- ašaros riedėjo,
Nerimastingai drebančiuos žanduos.
O pėdos klimpo dugno smėly,
Negirdėdamos valiūkiškos raudos.

Melodija nostalgiškai sroveno,
Pindamasi į tamsias kasas.
Ji šokį dovanojo Velniui,
Bijodama pamest... Prarast.

Garsai skardėjo... Švelniai,
Nutraukdami stygas gitaros.
Ji nenustojo groti Velniui,
Palikdama kitus ant ledo.

Gaida nutilo... Staigiai,
Jos negirdėjo sniegas.
Ir tik maža mažytė snaigė,
Vis šoko nejudėdama iš vietos.