Bemiegės (juodraštis)

Šnarenas naktis be miego,
Angelai tyliai barsto sniegą
Virš laukų iš erdvės beribės.
Žvaigžėmis jis palangėj žiba.
Suaitrinęs šnabždančią tylą,
Apie tolstantį laiką prabyla...
Kad ilgai ir sunkiai gyventa,
Kad neslydo brydė į šventę...
Nebūtis kol ant kelio stovėjo,
Neviltis kasdien palytėjo,
Bet dausos viltį augino –
Nuspalvintą vakaru vyną,
Kuris nuskaidrina sielą...
Juntu angelo kuždesį, gėlą,
Slenkančią pūkais debesų.
Dar asuoju, dar žemėj esu,
Į pusnyną jausmų įbridusi
Ir mintyse pasiklydusi,
Budžiu nakties tamsoje,
Liūdžiu erdvių tyloje.

Bemiegė naktis sujudo,
Sugėlė mintis manyje.
Angelo šypsniu danguje
Netikėtai šaltai nuliūdo.

Dvi bemiegės: naktis ir aš...