Po sunkių pagirių

Po vakarykščių sunkių pagirių,
Visas kaip dangus pamėlęs,
Slenku takeliu pagirių,
Po kojomis slysčioja smėlis.

Dar pamenu,
dešimtą keliu,
Palydimas spengiančio juoko...
Einu dabar „anonimo“ keliu
Pragertoms kepenims „pamojuoti“.

Lekia padange krykšdamos antys,
Nepasitinka netgi šuva,
Čiuopiu vėl „plečkutę“ užanty...
Tik ji - artima ir sava.

Viena išeitis,
Tai išgerti dabar.
Sudžiūvęs, sulinkęs kaip kartis...
Jei būtų jėgų, paieškočiau dabar
Aš virvės ir sliūkinčiau kartis.

Beeidamas dar sutikau
Savo draugelį Rimą.
- Išgerkim, drauguži, - sakau,
Bet žagt ir pamečiau rimą.

Kažkas lyg pasiūlė kavos,
Bet sąmonė pakaušį skelia.
Jaučiu, greit mane „pakavos“,
Tad duokit išgert
Dar gurkšnelį!