Aš – mažas, sušalęs žvirbliukas,
Netyčia atskridęs prie šviesaus lango,
Tave sotų, laimingą užtikęs,
Panorau palesti iš tavo rankų.
Tavo rankos, man rodos, - šiltos
Ir moka visus gražiai priglausti.
Barbenu snapeliu į langelį
Ir tik šito tavęs noriu paklausti.
Tu tyli, nematai, negirdi,
O man mažutę širdelę gelia...
Jau laukai piktu šalčiu apdrengti,
Nesinori, bet skrisiu į šalį.
Nedrįstu daugiau beprašyti,
Tik trupinėlio gerumo pakaktų.
Tai skrendu, saulės jau nematyti...
Kur leisiu gūdžią ir alkaną naktį?
(Tai ne žvirbliukams apie žvirbliukus)
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2008-11-27 00:11
net ašarą nubraukiai
2008-11-25 00:12
gražus pagraudenimas
2008-11-24 17:23
Taip, jei kalbėsime apie paukštelius žiemą, jis tinka daugiau vaikams, bet aš norėjau parodyti, kad gerumo sunku prašyti, o dažnas nematome, negirdime, tylime, kai silpnesniam reikalinga pagalba, geras žodis.
Ačiū visiems už Jūsų gerumą padedant man tobulėti.
2008-11-24 16:41
Kiekvienam iš mūsų norisi ,nors, trupinėlio gerumo.
Šaunuolė.:)
2008-11-24 15:50
Na jautriai ir simboliškai. TAip, kartais reikia nedaug, o tai veik išgelbėtų šaukiant "padėkit"
2008-11-24 12:20
Perkėlus į vaikams skirtą skyrelį tikrai vertas dėmesio. Ne dėl "vaikiškumo/suaugiškumo", o dėl tematikos ir išraiškos būdų.
A.P.
2008-11-24 12:00
Na, taip-jaunųjų kūrybos tematika.Neblogai čia.
2008-11-24 09:07
Panorau palesti iš tavo rankų
aš - riebus ir senas babukas ;)
2008-11-24 02:55
Labai gražus, labiau tiktų ,,Vaikams'':))