Kai negali staptelėti
Rytą
Ir pasiklaust
Kada miegojai?
Naktinio prašalaičio,
Kurio plaukuose
Vis dar žvaigždės tarpsta,
O gal tiktai pleiskanos
Nuo neplautos galvos
Taip rėžia akį
Nesvarbu.
Juk jis ankstyvas rytas,
Nes jį tu sutinki pirma.
Prieš einant gulti
Prisimink apie ledynus,
Kurie telkšo savoj krūtinei
Neliesti.
Palietus petį prašalaičiui
Galbūt išgirsi žemą balsą:
- rytdienos laukti nereikia.
Kita naktį užmigus suprasi.