atšpus - pabirs

2008 11 21

Žiupsnį mėnesienos
Į židinį įbersiu,
Kad butų kaitresnė ugnis.
Jei žmogui trūksta jausmo
Įmeskit ir jį...
Tuštuma nemasina
              Gyventi, tik tyla
Palieka pėdsaką žymesnį.
Sako vienumoj blogai,
Tačiau kas naktį
                Miego paukštė apleidžia –
Nepadeda ramiai liūliuot.
Visas deformuotas su
Daugybe žaizdų panirsiu į jūra,
Galbūt, ten bus saugu.
                Šio pasaulio magija
Neturi teisės mūs žavėt,
Tik laikrodžiai galvoj
Priverčia vis skubėt.
.................................................................
Trikdantis žiburys pasiklydusiam
                              Pakeleiviui,
Kartais atrodo didžiausia viltis,
Net, jei už žingsnio laukia,
Tyko praeitis.
Peržengi... apmeti žvilgsniu,
Tai mano griuvėsiai
Pasidengė dulkėm.

                                                  Iš tūkstančio plunksnų baltų
                                                    Gulbę suklijavęs paleisiu į dangų,
                                                      Kai pleistriukai atšips –  pabirs
                                                        Baltos snaigės.