Nebuvo

Pamečiau auštant nurimusią naktį
Vėjo virpėjimą, lašą tylos
Žvilgsnį, kuris nenustodavo degti
Viską. Net liūdesį tavo pačios

Pamečiau savo vienintelį laiką
Muzika atėmė protą, o tu svajones
Savo kare užmigdžiau tavo taiką
Klydau dėl vasarų. Myliu žiemas

(knygai paveiksle)