Būties štrichas

Neleisk man gundyti kitus!
Jau būna, kai ūmai sustojęs,
Pasikeliu aukščiau negu dangus,
O ten, už jo, pasveikina Rytojus.
Ir suprantu, kad aplenkiau
Pasaulį Dievo Tėvo ir Sūnaus,
Kad jeigu
            tarpsta
                      Begalybė,
Galiu surast joje daugiau –
Ko net dangus nežino...

... Gražiai Rytojus užpūtė žvakes
Ir rojum pasitiko.
Pasakė:
- Skink ir valgyki iš mano sodo,
O moterį surasi pats -
Draudimai
          n
            e
              g
                a
                    l
                      i 
                        o
                          j 
                            a.