Apleisti kapai
Tiksliau jų siluetas
ant nematomo kalno krašto.
Miręs vėjas šokinėja
nulytom kryžių viršūnėm.
Matai įsmigusias pėdas,
Tai skausmo pėdsakai
Išėjusių ir negrįžusių.
Šalia laiškas prikaltas
prie žemės, su kraujo antspaudu.
Prisiekiu aš surasiu kaltininką
nužudžiusį vėją,
Kuris lakstė pasąmonėj,
Lyg mažas, besišypsantis vaikas.
Pirmąją dalį supratau, labai gražu ;) bet antroji biški painesnė, mes pasitarėm - aš nusprendžiau, kad tai vėjas nešioja prisiminimus apie mirusį žmogų ar kaip čia...kartais vėjas būna tikrai žiaurus, bet anksčiau ar vėliau jis nusilpsta.
Labai saunus
Bet duosiu patarima...
Rasyk proza, o ne rimu...
Patikek manimi, geriau skaitysis
Ir nebijok, jei rasysi proza, tai dar nereiskia, kad nesi poetas :)
Gauni ////
(Pasinaudok patarimu, prailgink savo mintis, matau, kad ne viska issakei :)
"Prisiekiu as surasiu kaltininka
nuzudziusi veja,
Kuris lakste pasamonej,
Lyg mazas, besisypsantis vejas. "- hmz... neitin skamba... galbut prasme ir galetume aptikti, taciau manyciau, jog kurinukas daugiau papreastas zodelyciu zaismas negu kazkas turincio itin gylia uzslepta prasme... o jei ir turincio- tai tikrai uzmaskuoto taip, kad atrodo tik paprastas zodelyciu turinciu gan grazu saskambi kratinukas... + lietuviskos raides kurinuke dingo :-) o seip... net nezinau... visgi vaizdelis pradzioja gan mielas... patiko "Apleisti kapai
Tiklsiau ju siluetas
ant nematomo kalno krasto.
Mires vejas sokineja
nulitom kryziu virsunem.
Matai ismigusias pedas,
Tai skausmo pedsakai
Isejusiu ir negrizusiu. "- gan grazu... taciau kur ten kas smigo?... :-))) okis... duosiu //// seip taip ;-)