Mandarinai laiptais pasišokinėdami
Lyg svajonės (o jų buvo per maža...),
Kalėdų sulaukę vaikai
Rieškučiom mandarinus gaudo
Šypsenas sniego dribsniais dangstydamies...
Nesimato, ar tai tiesa, bet naktį pajausti gali,
O ryte, pro langa žvelgdmas, sniego gniūžtes
Į oranžinę Viešpačio nosį po vieną...
Tikies nesupyks (žmonės sako jis geras).
Dievas, atleidęs sūnui ir nuplovęs žmonijos klaidas,
Palaimingai kaip mirdamas šypso...
Prisirinks šiąnakt mandarinų ir vežimais į žemę.
Po vieną lyg ledo peilius; jis sako Kalėdos.