nepakabinau dar ginklo ant vinies,
plaktuko nepadėjau, nestuktelejau
stiklais tamsaus alaus su emigrantais
i pietus kur šilta, kur išplasnoja gervės
klykdamos, o gulbės lieka
įšąlusios lede, užkonservuotos vasarai
išskleist sparnus ir šnypšt ant priešo.
taika, ir trauksiuosi atkišęs vinį -
vinilai sugadinti ir nebegroja muzika.
neišskridai i šiaurę, kur negenda žmonės,
kabėk už stiklo. įrėminta taikos idilė.