:) geras komentaras, tik blogai komentuota, kad poetai ne žmonės. šios eilės turi daug dėmenų - nekiškit į vieną kojinę;) ir skaitykit dar ir dar kartą, kol galėsit padeklamuoti atmintinai:)))
kažkaip keistai pamąstyta čia tekste; t.y. poetai yra žmonės, o čia jūsų tekste lyrinis herojus išsako tartum poetai ne žmonės t.y. citata:
"žinau- nesu tokia poetė
esu tiktai žmogus", - tik žmogaus gyvybės formos atstovai ir rašo poezijos bei kitus (ne būtinai literatūrinio meno) kūrinius, traktuodami juos kaip poeziją. na taip, žydi vyšnios dūzgia bitės - sninga pusto žiedlapius gūsiais gegužio vėjas; tai įvardina žmogus,o kam apie tai kalbėti, poezija vyksta, tačiau žmogus ją užrašo, dūzgiančios bitės nesuvokia, jog jos daro poeziją, žydintys vyšnių žiedai kaip ir vėjas pustydamas žiedlapius to neįvardina poezija, tik žmonės ir yra poetai, dailininkai, kompozitoriai kino režisieriai, scenaristai atskleisdami (fokusuodami) kokią nors gyvenimo briauną, apčiuopdami grožio virpesius toje briaunoje, kad ir geltono geltono kaip saulė lapo įsitėškimą priekinio automobilio stiklo kampe pilką pilką ir šlapią permirkusią dieną. žmogus nėra poezija - jis tik ją pajėgus suvokti, kaip ir išsiaiškinti fizikos dėsnius, kurie jau sukurti - juos pavadinti fizikos mokslu, o tas lapas stikle - saulė apniukusioje dienoje yra poezija, tapyba, bet jie nėra tapytojai, lapą - jie nesuvokia to, kaip ir vėjas atpūtęs lapą ant stiklo. Bet tai yra - grožis, kaip ir yra - fizika, kaip ir yra sukurti žmogaus smegenys tokie, kuriuose protas turi galimybę suvokti, grožį, fiziką, matematiką, (nors ne jis tuos smegenis sutvėrė) bet jis kažkiek gali suvokti daugiau ir apčiuopti sąmoningai suvoktą atkartodamas: išryškindamas - koncentruodamas dėmesį į kokią nors pasaulio detalę, nors galima pasakyti, visa būtis - kinas, arba muzika, arba judantis paveikslas, bet tai tik žmogaus gyvybės forma tai daro - interpretuoja savo kūriniuose esamą, jau sukurtą būtį-pasaulį, kurį jie fiksuoja penkiais turimais pojūčiais; jau sukurtą pasaulį fokusuodami dėmesį į jo dalelę, ją išryškindami improvizuodami esamu, ir taip suteikdami, kūriniuose savo, kokią nors jo interpretaciją. TIK žmogaus gyvybės forma kuria bet kokios meno sferos kūrinius, tame tarpe ir literatūra - pavyzdžiui poeziją.
pabaiga visiškai nesuprantama man, kas čia bijoma, apie ką kalba lyrinis subjektas, ką autorius nori pasakyti? t.y. sakydamas kad lyrinis subjektas bijo pavirsti dangumi. (tekstuko pabaigoje;) hmmm. :DDDDDDDDDDD o kodėl gi ne kirminiukų, augaliukų maistu ir vėl žaliais lapais?...dangus kas yra dangus? :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
ko kitaip jis bijo pavirsti dangumi, ir ar gali jis juo pavirsti. Na jei kalbama apie mirties baimę - savisaugos instinktą (kuris gamtos įdėtas) jis gali tai šiek tiek kontroliuoti. ( galima išsiugdyti bebaimę mirties reiškiniui, bet tai nereiškia jog turi išsiugdyti mirties reiškinio geismą - troškimą numirti.) o žmonės iš baimės dėl savo išlikimo, padaro didelių genealių darbų. ( pavyzdžiui užmuša milijonierių ir pasiglemžia visą jo turtą, iškeliauja į Kaliforniją, anea, ir laimingai gyvena. Arba puikiai susipažįsta su kompiuteriu, visomis programomis, patys programuoja įsilaužia į bankus ir ne tik, susikrauna vėl pinigėlių šūsnis ir padaro Dingau. Kažkas miršta iš bado.) :DDDDDDDDDDDD
Niekas man čia tame kūrinėlyje neaišku, kažkokie svaičiojimai atrodo.