Aš išėjau ir niekam nerūpėjo..
Net plytoms grindinio nepasirodė keista,
Kad pėdos visada pasukančios į dešinę
Šį kartą ėmė ir kairėn nuėjo.
Kai išėjau man velniškai skaudėjo..
Bet mano mobiliajam buvo nusispjaut:
Jisai kaskart vis įkyriau skambėjo..
Turbūt kažkas kėsinosi išbart.
Čia nelikau, nes į kitur man pūtė vėjas
Ir burės buvo bepradėtos kelt.
Kai pakilau, atrodė, debesys į vieną susiliejo
Ir lietų bandė ant manęs pabert.
Aš išėjau, nes tau neberūpėjo..
Kaip, kad nerūpi rudeniui šalna.
Ėjau, klupau, skubėjau, nes norėjau
Pabėgt į nežinią kitokią nei šita.