Labai neblogai tik:
*pabaiga prasta. asmeniškai šiaip labai nemėgstu retorikos, o čia dar pabaigoje, kuri turėtų būt kūrinio pagrindinis akcentas, visi taškai ant i.
*kiek pamenu, lietuvių kalbos skyryboje nėra nieko panašaus į "..".
*kiek per daug perėjimų iš "pradžios", t.y. visi tie po to, vėliau, galiausiai. trūksta dar kokio "paskui" ir bus toks didelis pasakojimas primenantis vaiko dienos įspūdžius :) pvz., kad ir tą patį "po to" galima drąsiai išmest, kūrinys nuo to nė kiek nekinta, o skaitosi jau va patogiau.
O čia tipo ta ragana ala aliuzija į pasakos apie snieguolę motyvą? Na, žodž, bet vis tiek klausimas pabaigoj yra blogis, manau, galima įtaigiau sužaisti. To ir linkiu :)