taip kaip tau nu pavyzdžiui per sausio tryliktą nežinau kaip atrodė, tie vaikščiojantys po televizijos patalpas, koridorius, ir paskui tik Bacccc, sniegas... (kiekvienam savaip mato.) Tik bac žmones traiško.
o paskui jie pykstas ir pykstas seime, baisu, rodos susisuks ir atgal parvažiuos traiškyti, o jie ko tai ten nepasidalina, vis pykstas ir pykstas seime, vos ne šėko eina pjauti, kits susinervavęs...
tai tas baltas pliekiantis šviesulys žiūrint iš tolo atrodo tik šviesa, Žinai gal tu matai žvaigždę, o ten žvaigždžių spiečius, tai vizualiai tame principe kaip geležinkelio bėgiai, jie sueina į vieną tašką, o juk nėra neligegriatūs, vizualiai tiktai taip matosi, Blueyes, na gi o ta žvaigždė nuo eglės viršūnės stovint toli nuo tos eglės, tarkim kaime...(metafora) ji jau apvali ir be kampų balta pliekianti šviesa žiūri iš dangaus, kaip kameros akis pavyzdžiui. Eglės nesimato tik baltai pliekianti žvaigždė, žiūri iš dangaus, esant kaime galim patikėti, o miesto aikštėje matosi jog tai ant eglės žvaigždė, (kurią darbininkai įkėlė.)
Gal dar neaišku kiek eglei metų, na reikia žiūrėti į kamieną, ten tikslus įrašas vaizdinis - informacija suskaičiavus rieves - atrodo irgi kaip akies rainelė, panašiai. ji žiūri į tave- žmogų, ir mačiusi daugiau, jei jai 150 metų...
na gi poezija, o iš dangaus žiūri žvaigždė Įstrigusi, iš tolo taip atrodo, nes mėnulis, kitos žvaigždės juda, o ji įstrigus. (bet iš tolo atrodo jog ji žiūri iš dangaus.) Uch.... o jeigu tai kamera, tai tada galima pamatyti yra še, kaip ji fiksuoja vaizdą, kaip jai atrodė, o jau kaip kas pamatys, tai jau vėl savaip, žiūrėdamas į tą patį vaizdą... Nu tu ir klausimĖlius uždavinėji, Blueyes. (žiūrėk dar konvojus išves, iškrisiu iš aukštos lovos, ir užsimušiu klarceryje.)
nžn, kažkas jūsų eilėse lb traukia. vienas iš bruožų- kad pirmąkart perskaičius atrodytų yra ironija, bet įsiskaičius pastebi lengvą eiliavimą be sumaižtingų emocijų, tiesiog piešimą vaizdo ir kartu gilios minties pinimasi