Rudens pavasaris
ar
vasaros žiema
laipteliai
ar
pakopos
nesvarbu
sustoju
pabėgau nuo piktos pilkos
senamiesčio spalvos
vėl požeminės perėjos
pavojus
žvelgiu į tulpes
nusipirsiu jas visas
kaip šautuvo buožes
senolis laiko rankose
deja medinės
persmelkia pilka
ir vėl pakopos
laiptai
tuščios šaltos rankos
pavasario ruduo