Girinikės Pabaldos dainelė

Dieną naktį aš trankaus,
Uodus, laumžirgius vaikaus
Po pelkynus, po bruzgynus,
Po kvapniuosius avietynus.
Gaunu bart nuo voverių,
Kad giles iš jų vagiu.
Ar žinai, kas aš esu?
Aš Pabalda. Pa – bal – du! Aš Pabalda,
Aš Pabalda.  Aš Pabalda,
Kai aš šėlstu,
Miškas balda!
Aš esu tokia kaip tu,
Nes bijau pilkų pelių!
Dar tokia žalia kaip mėta,
Susivėlusi kaip vėtra.
Tu mane sutikt gali
Seno miško vidury.
Aš Pabalda.  Aš Pabalda,
Kai aš šėlstu,
Miškas balda!
Kai ryte atsibundu,
Pasigirsta pa-bal-du!
Pa-bal-du, pa-bal-du!
Ramunėlę sau skinu.
Išsiverdu gilių kavą
Ir sugraužiu grybą seną.
Susitikt mane gali
Jei tiktai drąsos turi.
Aš Pabalda.  Aš Pabalda,
Kai aš šėlstu,
Miškas balda!
Žalias miškas mano valdos
Čia piktai Pabalda baldos,
Kai nuskriauti tu gali
Žvėrį girios vidury!
To neleisiu aš daryti,
Dink iš čia greičiau, vaikyti!
Pasigausiu pagiry!
Bėk, kiek tik jėgų turi!