Meilės prisipažinimas

Saulės zuikučiai žaidė po pievas,
Švietė laukai tarp žydrų ežerų.
Ėjom mes savo nutiestu keliu
Tikėdami pačiu likimu.

Šilkiniai voratinkliai apgaubę mus
Šildė širdį ir dar šaltus jausmus,
Kuriuos visai dar nebyliai
Tarei pagaliau tu man tyliai:

Žydrynė dangaus užliejo visus
Tyla sugrįžo į savo namus,
Kai tu pažvelgęs Į mažą lelija
Man ištarei „Aš Tave myliu“.

Ir vėl sugrįžo paukščių daina,
Upelio šniokštimas, ir Žemės tyla
Pranyko lyg sapnas, o aš nešina
Ta laime nauja,
Nubėgau lauku paskui tave...