Provincijos ruduo

Pro liepų visiškai nuogas viršūnes
Bažnyčios šviečia baltas bokštas,
Pageltęs truputi, šiek tiek apgriuvęs.
Pakriaušėje sraunus upokšnis.

Nuklotas lapais kapinaičių takas,
Palaukėmis dar driekias rūkas.
Turgelyje bobelės kelios šnekas
Sutūpę ant drėgnų suoliukų.

Per purvinas balas auliniais batais
Į parduotuvę traukia vyrai,
Mojuoja rankomis, kaip ką tik šakėm,
Gūžius alaus pilnus pripylę.

Su šluotomis, grebliais apsiginklavę
Į parką skuba mokinukai.
Nuo medžiu krenta paskutiniai lapai,
Kaip dantys karšinčios močiutės.