..._ .. ._. ._ _. . ._ _ _ .. _ _ ._ ..

jau nesvarbu gal tūkstančiui
ar begalybėj pasiliksime šią naktį
kurios beaugančios į širdį vis tiek daug
kad lig aušros nesugebėsime išnešti
minties vardu tiesa
susenusiais dievais arba kariais
nesimušančiais
šviečiančiais taip tyliai ir taip skylant
tarsi tamsa po plunksną atkariaujama laužais
virpėjimu jiems išdaviau upynus-
po kaulų tiltais vėjum išverptais
mūsų tiek daug
tiek prisiektų ir išmelstų galybių
tik tūkstančiai o gal tik tūkstančių veidai
naktim besiruošiančia skristi aš suklydau
suskaičiavau lig begalybės
ginklais kovai išlauktais