Kaltas

Atleisk, elgiuos dabar lyg išprotėjęs
Knisu sapnus, bandau ieškot prasmės
Tik mano mintys nesustoja niekad
Ir siela prisipildo nebūtos  (galbūt tikros)  kaltės.

Bandau vaizduot geresnį, nei esu iš tikro
Bandau atrodyt teigiamas ir nulaižytas
Aš nusispjaunu ir žinau kitoks aš, kitas
Iš ryto pasitikiu raustančias žaras...

Aš lyg vilkolakis – kasnakt vis kitą kandu
Bandau atrasti savo tiesą tarp kitų
Sutik, supraski – atleidimo trokštu, merdžiu,
Pralietą kraują noriu keist savu krauju.