Iš tavo šypsenos
atodusio be vejo
lašais minučių
vasara praėjo
iš lapų margumu
mintis prakošęs
liečių - akių nereikia
verdu puodą košės,
aš nežinau
kas buvo
kuo troškimai
aplanko mane mintys - apelsinai
ir vėl ant mano kelių
tu
esi
prašliaužiančias sraiges grakščias stebi
puodelyje kavos išburtas tirščių
tik link tavęs tirpstu
nuo tavo kvapo įsčių
....
Kas pakuždės?
iš kur?
kodėl taip duota?
Taip dailiai surėdyta, apdainuota
akim iš angelo
velniokiška vidum
esi saldi-
kaip ištepta medum
geidžiu tavęs panele malonioji
tarp sielos kūnas
tavyje klajoja
prislietimuose geismų
laisvi šaltiniai
to negadina
net atšalę sumuštiniai
taip norisi švelnumą
gašlumu susūdžius
panirti išlinkimuose tavuos
ir rast aštresnius lūžius
mieloji- be tavęs negyvenu, ateiti neina
nors aš vis einu...
....
Jaukumo guoliu
ir malonėm
Pasiimu tave svajonėn
tikiu pasitikiu ir gėris
kaip baltą nuometą pakėlęs
iš šerkšno
gerumu sušilęs
nebematau
esu suiręs
glaudžiu tave
mintim apnikęs
ir man tereikia šypsnio šito
tik tavo spindinčios kalbos
akių firūros nerealios
geroji - myliu aš tave
su tau bučiuojuos net sapne
....
Grakšti - lijanos siluetas
dizainas mielas- neregėtas
berniūkiškai smagi nuo ryto
ar šviečia saulė
snaigės krito
su muzikos ritmu
iš pievų
katytiškų vilionių - pienu
ir paprasta ir sudėtinga
juk tobulumo tau nestinga
tu visada esi šalia
buvimas tavo - dovana
....
Harmonija esi
taip būna
kai gašlios mintys drasko kūną
vilionės kviečia pažinimo
išsikovot pripažinimo
išpažintis - varpelis skamba
ranka paliečia kitą ranką
iš bučinio saldau tikėto
ir nebereikia pistoleto
skraiste, kitaip kiek netikėtai
skrajoja naktimis kotletai