`1
Mėnulis meiliai merkia akį,
Tas spindintis skliautas
Tau primena šiltą
Dar negimusi jausmą,
Turbūt, jis vis keliauja.
`2
Pūkuotas meškiukas
Ant spintos – jis snaudžia
Tavo vaikystę sapnuoja
It šilko patalą nuaustą,
Nebijoki naktį bėki dangumi
Į jį nesusimuši kelių.
`3
Visad miela pakalbėti
Su tais, kurie laukia
Tavęs… po skėčiu priimt,
Kai norais lyja nešvankiais
Juk jie draugai apsaugos,
O kai norėsi…jie paleis