o man tas gražus, čia ne poezijoje esmė - emocinėje įkrovoje - kuri koduojama mintyje.
labai gera mintis, gaila, kad nieko nejaučiate. :)
tik kalbos stiliaus klaidelė, citata: "žvitrius vyzdžius apsitraukė
katarakta." - turi būti aptraukė
žolė pamiršo spalvą - apšarmojo žilstančia tyla -
nei saulės
nei dangaus akių išmėtytuose baluose
kurių akiduobės lyg išskobtos pasaulio dėmės stingsta orą - šąla
sustingo gruodžio gruodas - molžemis lyg duonos kriaukšliai
sužiedėjo - jau prarado augmenijos amą -
peizažas nuogas pilkas
akmenys paminklais išryškėjo
tarytum kaulai išsikaišę ir apšalę tai ir sudūlėt nespėję
o medžiai,
medžiai susikaupę šaknyse -
juodoj rimtyj
kiekvienas savyje gyvais - išlikęs
iki sugrįžtančios ilgėjančios dienos
gyvenimo galia -
žaliais laužais liepsnos pavasario pašvaistę - vėl kalbės gyvybę
trapumą žalio lapo pumpurai išskleis -
dabar baltoj tamsoj - atšiaurūs ramūs jie žiemos -
visi po vieną
ir kiekvienas savyje
į tamsą brenda - sukaupta jų iš vidaus šviesa -
gyvybę neša
tarp katarakta apsitraukusių dabar balų - pilkų sutemusių dangaus akių
tarp tartum kaulų - išryškėjusių plikumo peizaže taip abejingų akmenų...
tai kad vienas - vientisas vaizdas laiko ir erdvės taške - lapkričio pabaiga, gruodžio pradžia...
nuostabūs vaizdiniai antroje dalyje -man šis eilius tarsi skyla į dvi dalys ,viena tema -medžiai su jų galingu,oriu vienušumu, kita-akmenys tarsi prilyginami balom kaip atšvaitu matymo iš viršaus tie ledai-aptraukti balų vyzdžiai katarakta,tas veidrodinis efektas apnuoginto amžinumo,dūlėjimo ....o pabaiga suriša tą vienušumą-stiprią išliekančią amžinybę. Penki be abejonės.
Vietoj Smugliankos prišoksiu aš. Ko pyksti ir kvailioji? Įdėjai kūrinį - nesibark. Palankiai priimk mano du balus 2, nes šį tą gero galėjau rasti:nors akmenys,
apnuoginę peizažą,
seniai
bejausmiais kaulais
pilksta,
Lugnis
turi būti: apsitraukė ---> aptraukė;
2008-11-02 20:59 ----------------------------
taip taip smuglianka, lygiai toks pat kaip ir
"Groja Bachas geltonus vargonus
Van Gogo svajonių sapnais "
Nerijus Paltanavičius
Po vieną esame silpni, kame čia galia?..
2008-11-02 22:25
be lapų medis,
vienas - nors
ne vienas.
jų daug - kiekvienas atskirai.
kiekvienas savyje,
įkvėpęs
laiko
nepaaiškinamą jėgą .
kokia juose gili ir atšiauri galia ... --- laiko, tai ką veikia?
kaip juokingai skamba, (po vieną esame silpni. toli gražu - silpnų banda žudo stiprius po vieną, ir šiaip jau
"šviesa iš vidaus". (o mirsim visi, nes gimėm.)
t.y. jie visi įkvėpę laiko nepaaiškinamą jėgą - pavasarį kiekvienas po vieną, bet kartu išskleis tražius žalius lapus - pumpurus, peržiemos visi - bet kiekvienas savyje ir už save, po vieną. (argi ne? :))
Po vieną esame silpni, kame čia galia? Kad būdamas vienas (vienišas) esi mažiau pažeidžiamas - tai tiesa, sutinku.
Patiko. Labai gražiai perfrazuota. Malonu skaityti. Ačiū ir sėkmės :)