Rašyk
Eilės (72544)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10394)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 37 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







be lapų medis,
vienas - nors
ne vienas.

jų daug - kiekvienas atskirai.
kiekvienas savyje,

įkvėpęs
laiko
nepaaiškinamą jėgą .

kokia juose gili  ir atšiauri galia ...

nors akmenys,
apnuoginę peizažą,
seniai
bejausmiais kaulais
pilksta,

nors balos - orą šąla
ištaškytos dėmės,

o jų žvitrius vyzdžius apsitraukė
katarakta.

o jų krantai - pamėlę paakiai,
sudžiūvę duonos kriaukšliai.


Dangus pritilo ir ilgai
žiūrėjo.

Žiūrėjo, ar tai į save,
ar prieš save į tašką
vieną...

Kokia juose gili ir atšiauri galia,
tamsoj,
į ateitį
nuėjo.
2008-11-02 20:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 16:54
Lugnis
o man tas gražus, čia ne poezijoje esmė - emocinėje įkrovoje - kuri koduojama mintyje.
labai gera mintis, gaila, kad nieko nejaučiate. :)
tik kalbos stiliaus klaidelė, citata: "žvitrius vyzdžius apsitraukė
katarakta."
- turi būti aptraukė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 16:23
indulgencija
PRETENZIJA į peiza-inį nuoširdumą... nieko gero
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 12:11
Lugnis
žolė pamiršo spalvą - apšarmojo žilstančia tyla -
nei saulės
nei dangaus akių išmėtytuose baluose
kurių akiduobės lyg išskobtos pasaulio dėmės stingsta orą - šąla


sustingo gruodžio gruodas - molžemis lyg duonos kriaukšliai
sužiedėjo - jau prarado augmenijos amą -

peizažas nuogas pilkas
akmenys paminklais išryškėjo
tarytum kaulai išsikaišę ir apšalę tai ir sudūlėt nespėję

o medžiai,

medžiai susikaupę šaknyse -
juodoj rimtyj
kiekvienas savyje gyvais - išlikęs 

iki sugrįžtančios ilgėjančios dienos
gyvenimo galia -
žaliais laužais liepsnos pavasario pašvaistę - vėl kalbės gyvybę
trapumą žalio lapo pumpurai išskleis -

dabar baltoj tamsoj - atšiaurūs ramūs jie žiemos -

visi po vieną
ir kiekvienas savyje
į tamsą brenda - sukaupta jų iš vidaus šviesa -

gyvybę neša
tarp katarakta apsitraukusių dabar balų - pilkų sutemusių dangaus akių
tarp tartum kaulų - išryškėjusių plikumo peizaže taip abejingų akmenų...


tai kad vienas - vientisas vaizdas laiko ir erdvės taške - lapkričio pabaiga, gruodžio pradžia...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 11:19
Emmvilkė
nuostabūs vaizdiniai antroje dalyje -man šis eilius tarsi skyla į dvi dalys ,viena tema -medžiai su jų galingu,oriu vienušumu, kita-akmenys tarsi prilyginami balom kaip atšvaitu matymo iš viršaus tie ledai-aptraukti balų vyzdžiai katarakta,tas veidrodinis efektas apnuoginto amžinumo,dūlėjimo ....o pabaiga suriša tą vienušumą-stiprią išliekančią amžinybę. Penki be abejonės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 09:37
ANĖ BRYDĖ
Vietoj Smugliankos prišoksiu aš. Ko pyksti ir kvailioji? Įdėjai kūrinį - nesibark. Palankiai priimk mano du balus 2, nes šį tą gero galėjau rasti:nors akmenys,
apnuoginę peizažą,
seniai
bejausmiais kaulais
pilksta,
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 09:33
Astraja
O man gražūs pasirodė išsireiškimai, ieškota įdomių palyginimų, formų, simbolių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 09:17
Lugnis
Lugnis 
turi būti: apsitraukė ---> aptraukė;
2008-11-02 20:59

----------------------------
taip taip smuglianka, lygiai toks pat kaip ir
"Groja Bachas geltonus vargonus
Van Gogo svajonių sapnais "


atšok, smuglianka; :DDDDDDDDDDDDDDDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 08:17
azazaraza
vyzdžius apsitraukė
katarakta.
Toks nusišnekėjimas, kad baisu :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 00:46
Lugnis
Nerijus Paltanavičius 
Po vieną esame silpni, kame čia galia?..
2008-11-02 22:25



be lapų medis,
vienas - nors
ne vienas.

jų daug - kiekvienas atskirai.
kiekvienas savyje,

įkvėpęs
laiko
nepaaiškinamą jėgą .

kokia juose gili  ir atšiauri galia ...

--- laiko, tai ką veikia?


kaip juokingai skamba, (po vieną esame silpni. toli gražu - silpnų banda žudo stiprius po vieną, ir šiaip jau
"šviesa iš vidaus". (o mirsim visi, nes gimėm.)
t.y. jie visi įkvėpę laiko nepaaiškinamą jėgą - pavasarį kiekvienas po vieną, bet kartu išskleis tražius žalius lapus - pumpurus, peržiemos visi - bet kiekvienas savyje ir už save, po vieną. (argi ne? :))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-02 23:47
primirštas ožys
"nors balos - orą šąla / ištaškytos dėmės" .. (?)
-

pradžia labai Ne.
Bet pats kūrinys patiko.

Nors net gali pasirodyti, jog pernelyg bandyta Kažką padaryti. Nežinau, toks jausmas lyg persistengta vietomis.

Bet - patiko, neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-02 22:25
Nerijus Paltanavičius
Po vieną esame silpni, kame čia galia? Kad būdamas vienas (vienišas) esi mažiau pažeidžiamas  - tai tiesa, sutinku.
Patiko. Labai gražiai perfrazuota. Malonu skaityti. Ačiū ir sėkmės :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-02 20:59
Lugnis
turi būti: apsitraukė ---> aptraukė;
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą