-ksinas

Kryžiumi stojasi tik idiotai. O smėlis čia kaip stiklas - lygus, blizgus. Turbūt sprogo dar prieš primatams keliaujant į Europą paupiu, kurio jau nėra.
- Bet tu toks protingas... Žinai visas datas. Ir kas ką parašė. Dar žinai, kas Vilniaus katedrą nupiešė pirmas. Todėl aš tave myliu...
- Kale.
- Aš tau ištikima.
- Kaip tave teatro studijos?
- Moku skalbti drabužius.
Ir meluoja tie, kurie keikia dabartinę visuomenę. Judam ir konkuruojam su gamta.
Praleidęs penkias darbo dienas, jis jau nebuvo tuo varžteliu, kuris padėjo naikinti žmonijos ištakas. Užsilipo ant mėlynaragio upių drakono ir plaukė pasroviui, kol pasiekė spalvotą jūrą. Tada grįžo pas darbdavį ir nuoširdžiai atsiprašė.
- Kiek rėžimų pats turi?
- Du.
- Durniaus ir genijaus?
- Sklandytuvo piloto ir šachtininko
Maprotilinas, mianserinas, mirtazapinas, venlafaksinas - vainikais išdabino, tarp pirštų įspraudė šventą paveikliuką, jei nesiruošei su jais draugauti, kad sklandytuvas skrietų pažeme, o sluoksniai šachtoje taptų vis kietesni.
Yra tokios mašinos, šešiais ratais, kiek minkštokais dantimis, o jie nesužeidžia, jei variklio dantis krenta ant nugaros, keičiant deimantą. Svarbu jį laiku pakeisti, mat ištraukus iš danties, jis gana greit auga, sunkėja. Pastangos kuo greičiau įmesti mašinai į nasrus - degalai jai, o tau - didis žygdarbis, padedant gamtai kovoti prieš atžalas.
- Vat aš noriu ant galvos tvirtinamų objektyvų. 360 laipsnių matomumu.
- Rizikuotum?
- Kuo?
- Savo požiūriu.
Pieva buvo plati. Kaip ir kitos visatos. Ir judėti jis gali: apskritinu, linija. Bet tiek tiek.
- Drauge, tu padarei labai daug.
- Jeigu tu gulėtum kryžiumi.
- Kas tada?
- Vadinčiau tave Pilnatve.