kubčikčiukčik

einu gatve
grožiuos asfaltu
iš burnos krenta nuorūkos
ir pelenai plaikstos po plaukus

tos rudos akys apgavikės
jos sako tiktai tiesą
apie melą

tos lūpos kietai sučiauptos
ir viena žandikaulio pusė
trūkčiojanti

aš jį nervuoju

o man jo akyse nepatinka
miškas

o be to
kad ir sako
kas iš širdies slenka
į paviršių
gražaus

priklauso man?
bet kaip?
žinau tik viena-
jam jau nervai nelaiko:)

nors tai nejuokinga
aš jį užjaust turėčiau:)