anksti ryte be žodžių aš
keliuos visai be žodžių
apsiaunu senas šliures
jas iš toli užuodžiu
ir nueinu savais keliais
per visą ilgą dieną
kažkam skaudu kad ji praeis
kažkam visai vis viena
o vakare taip vakare
nelaukiu nieko ypatingo
tik su suplyšusia šliure
pašoku lengvą svingą