Rudeninė atgaila

Paskutiniu autobusu
Skubu pas mamą,
Pažliugusiu rudens keliu...
Stoty palikusi
Neužbaigtų darbų bagažą,
Kasdienius  rūpesčius
Mažoj rankinėje vežu...
Mintis dėlioju,
Kaip vaikystėje mozaiką...
Kaip teisinsiuosi,
Kad lankau retai...
... kad trūksta laiko?
... kad diena trumpėja?
... kad metuose dienų mažai?

Prie kapo sukalbėsiu maldą,
Žvakutę degsiu atminties...
Sušildyta mamos gerumo auros
Jos atleidimą glausiu prie širdies.