2

*

žiūriu į drėgną skudurą
ir vėl kalendorius per tamsą
apvirto į akląją pusę:
ne diena, kalkių sunkos užliejo
ir spraudžias lyg nuo
pamesto daikto

žinau vietą: miesteliai
kiauri ir nelankomi mūsų
per šventes nebeleidžia:
esu dar, bet jau pasibaigęs
žaidimų tamsumas

skaidrėja, nuo didelio gaublio
prie blyškios kambarinės gėlės
glaudžiuos








*


sustingusią vaizduotę
klevo lapas plėšia
į dvi dalis

tos dalys dvi
tviskėdamos per pūgą
jungias

„graži žiema“
„ir dar ilgiau glūdėta“