Jeigu lokys nukąstų koją melagiui, verktų tik motina.
Taigi prieš mirtį melagis prisipažino melavęs. Visą naktį lijo varlėmis. Auštant melagis mirė, o varles valė visi tie, kurie nebuvo tokie gudrūs manipuliuoti tiek savimi, tiek kitais.
- Karstai čia nuo septynių šimtų litų.
- Tada imsiu už dešimt banknotų.
- Į tokį tilps gerus penkis dešimtmečius cukralige sirgęs žmogus.
- Badauk, tu neuždirbi tiek.
Maprotilinas, mianserinas, mirtazapinas, venlafaksinas. Rinktis nereikėjo - tu esi chemija - chemija tau. Ir atskira, balta spintelė jiems, labai derėjo. Galėjo tiesti kilimą: žalią, mėlyną, nors užvis labiau norėjo raudono. Nuo lovos, iki tos spintelės vonioje.
- Nerakink durų.
- Kodėl ne?
- Atrakinti gi vargiai sugebi.
- Nenoriu, kad čia lankytumeis.
- Nori, tik tada jau nesugebi prišliaužti iki durų.
Senolis, motinos tėvas, sukdavo suktines ir nuolatos kartojo, kad moteris vyro regėjimo spektre gali būti tik viena. Visa kita yra tik patelės, besižergiančios vos tik pajunta, kad ryte gali pabusti tavo pažasties džiunglėse. Nemaišyk, - kartojo, nesumaišyk moters su patele. Neleisk sau laikyti patelės moterimi.
Sumaišė sykį, sumaišė antrą.
- Kodėl tu pasirodai ir dingsti?
- Tu patelė.
Zoologijos sodą mėgtų mano vaikai. Ne ledus, ne cukraus pudrą, ne supynes. Zoologijos sodą. Kiekvienas savame narve. Preciziška tvarka. Visi skirtingi, tačiau atlieka tą pačią funkciją - rodo save.
- Prieš išeidamas visada pasakyk, kad grįši.
- Žmonai?
- Sau.
- Žinai, jei turėčiau vaikų.
- O dabar turi baltą spintelę.
Užuolaidomis traukdavo muilius. Tuose ežerais paverstuose smėlio karjeruose. Kada žuveliokais pripildė pirmąjį savo kibirą, jis buvo tikras, kad kiaulės miegos pilnais skrandžiais.
Kada patraukė link baro, jis buvo tikras, kad grįš girtas.
Kada lijo varlėmis, niekas nebuvo tikras, kada melas pradės lyti drambliais.