visi nepabaigti mano eilėraščiai
brazda lyg pelės
rudenėja
ir jos sulenda į kambarius
sapnus šaltus patalus
graužia knygų kampus
graužia sūrius
latakus lietui nubėgti
rudenėja
tai ir lyja
iš dangaus
debesų po blakstienom
ištinę vokai
adresato nepasiekia
kiaurai permirkę grįžta atgal
ir tik pelės
velnioniškai
brazda