kur gležni žiedai
lapuose pernykščiuos dangaus mėlį bers
saulę vėl sutiksim
O visi retai aplankau rašykus:) Gražu:) Ar tai natūralumas - ar tai perlas nuglūdintas?:) Nesvarbu:) Tiesiog gražu:) p.s. rašau dramą, bet jos neeksponuosiu...
kur skambės diena - (tai šviesa, naktyje jazminų nematyti diena neskamba tada naktis tyli ir nerodo vaizdų, o kai skambės diena tai toje dienoje - TEN:)
ten žydės jazminai žiedlapiuos baltuos saulės mintį - (jazminai žydės saulės mintį, saulės spinduliai į žemę krinta pražysta jazminas ir jis kvepia dar - kvepia ir naktyje, tylioje naktyje, nors jau jo nematys)
tylai
kur sutems naktis
jonvabalių girioj saulės stygos gros
žalsvą sonatiną - (saulės stygos - jonvabaliai švyti šviesą žalsvą, tartum skamba ir vėl saulės mintį - ketinimą žemėje, jei saulė užgestų, naktyje jonvabaliai nešviestų)
kur lietus surinks
dulkstančią palaukę laukę smilgos oš - (jaukus žiogui miškas neišdžiūvusios nesudegusios smilgos ir žolė, tai lietus surinko dulkes, palaistė taip palaukę - augmenija, žiogų giria jo laukė)
žiogui mišką jaukų
kur liepsnos klevai - (geltoni raudoni klevai - ta pati poezija - liepsnos klevai ir skils kaštonai, ten saulės mintį gros rudens darganos - kanonais, viena baigia kita įstoja, saulės tokia mintis besirealizuojanti žemėje liepsnojančiais klevais, skylančiais kaštonais ir darganomis, kada ji ne artimiausiu keliu - ne iš zenito lieja spindulius į žemę, ne statmenai)
ir suskils kaštonai saulės mintys lies
darganų kanoną
kur šalna šarmos
ant kuproto gruodo saulė mintį neš
baltumu snieguotą
kur gležni žiedai
lapuose pernykščiuos dangaus mėlį bers
saulę vėl sutiksim
(ir paskutinieji du posmai tuo pačiu principu. metų ciklas kuris materializuoja žemėje saulės mintį - pavasarį sugrįžta ilgėjanti diena per dangų - sutinkame juk saulę, skamba ilgos dienos - vaizdais, naktyje vaizdai tyli, tik kvepia, kad ir jazminai; naktyje ji vis tiek yra, tik neskamba ji naktyje diena, bet yra; o jei ji užgestų, ir apie visą tai poetiškai. tai poezija, kurią supranta ir rašo žmonės, taip kaip jie suvokia pasaulio grožį, ne tik juo yra, kaip pavyzdžiui drugelis kuris negali nutapyti paveikslo - gražaus žiogo gražaus ūso.)Grožio suvokimas mums - žmonėms, kurį suvokę tą suvokimą realizuojame dainomis, poezija, paveikslais, architektūra ir t.t.
bet saulės mintys žemėje realizuojasi visomis gyvybės formomis, tačiau grožį pasaulio suvokia viena iš gyvybės formų - žmogus. Mums - žmonėms gražu, t.y. suvokiamas tas jausmas.
vaikai yra iki paauglio amžiaus, taip? o kompozicija, metų ciklas priklausantis nuo Saulės spindulio ilgio nuo jo kritimo kampo Žemėje. (atėją į mokyklą vaikai žino metų laikus iš eilės, ir kas kuriame metų laike vyksta.)
suprantu žmogau slapyvardžiu Tsuga_phen, ko atrodytų ir trūksta, tačiau tai ir yra pavadinime "Mums...", tai yra žmonėms (vaikai gi irgi žmonės), jie nuo gimimo susipažįsta su pasaulio aprašymu, žmonių bendruomenėje. Žmonės dainuoja dainas kanonu, ir ne kanonu, groja sonatas - jas kuria, rašo poeziją - interpretuodami taip aplinkinį, juos supantį, pasaulį - NES SUVOKIA JO GROŽĮ. (nors vaikas ir bando perimti šunišką elgseną, t.y. lakti, kaip tai darė šunys - jo draugai, perimdamas pasaulio aprašymą, nors jis savo nepasitenkinimą atėjusi " Frekenbok" išreiškė urgzdamas, o ne žmogiška išraiškos priemone (tą nepasitenkinimą) tačiau, kada jam buvo pasiūlyta papaišyti, jis visiškai nesupyko, kad šunis uždarė atskirai, juk šunys to nepasiūlė ir jie nemoka paišyti, jie ne žmonės, ir nesuvokia pasaulyje esančio grožio, nors yra gražūs šuniai, kurie urzgia, kandžiojasi ir laka. Tai gi, žmonės klausosi gamtos, suvokia jos grožį ir dainuoja kanonus, groja tokatas ir fugas, kuria muziką, nes suvokia pasaulio grožį - žmonės, o ne žiogai, ir ne gražūs drugeliai, kurie net nežino, kokie jie gražūs - nesuvokia to /gražu/, tik išpildo būtyje grožį, kaip ir žibuoklės - dangaus karpiniai pernykščiuose lapuose. tas daugiau ir yra pavadinime " Mums" - reiškia žmonėms, esantiems po saule. po kuria visos gyvybės formos, ir saulė visiems. Eiliukas vaikams, tai būtų negerai dar sudėtingesne informacija juos apkrauti, užtenka jau to, jei pernykščiuose lapuose žydinčias žibuokles pamatys dangaus trupiniais išbarstytais, kada sugrįžta ilgėjanti diena. arba žiogo jaukų mišką - pušis - ošiančias smilgas.
supras kas tai - kanonas, kurį parašo žmogus ir atlieka, oi tu strazde strazdeli.
akis prasikrapštyk ir žvelk į kategoriją. (ji čia nurodyta yra; ko tamstele nepadarei, ir bais jau užsiputojai.)
tai gi vaikai gali susipažinti tiek su tai kas yra kanonas, kad jį gali suvokti tik žmogus, taip pat supoezija - žibuoklės tai dangus išbarstytas pernykščiuose lapuose, ir visa kas vyksta žemėje - tai saulės ketinimas, (yra ir kitos planetos.) žmogui tai suvokiama. (saulė tai vienintelis šviesos ir šilumos šaltinis Žemiai kurioje realizuojasi Saulės ketinimai. (jos nenukryžiuosi ir jos ketinimais nepamanipuliuosi - sudegsi.)
ne jums rašau, juk dar iki vaikų amžiaus nedaaugoet, vargšiukai.
tiesa tik žmonėms gali būti darganų kanonas - muzikinė forma kurį ir vaikiukai darželiuose atlieka - "oi tu strazde stazdeli..." - ir įstoja sekantis, taip kūrinėlis atliekamas kanonu. žmogus tai įvardina. ANIA? vaikams čia, liaukitės "putoti".