Gervių trikampis

Jau gervių trikampis iškirpo
Šioj vakarėjančioj dienoj
Rudens akimirką ir tirpsta
Dangaus platybėj balzganoj.

Ir išnešė toli, atrodo,
Ilgam iš mūsų atminties
Žydėjimą pavasarinių sodų,
Bet liks apmąstymas rimties.

Liks miškas, šviečiantis kaip rėtis,
Sustingęs ežere vanduo.
Ir kiek iš to dabar naudos,
Kai niekur nėr jaukesnės vietos!..

Rudens akimirką iškirpo
Šioj vakarėjančioj dienoj
Tas gervių trikampis ir tirpsta
Dangaus platybėj balzganoj...

Lydėjau akimis ir guodžiaus:
Perskridusios marias sūrias,
Pavasarį jos čia suras
Pražydusius vėl mūsų sodus!..