* * *

Gėlės, vynas, šampano taurė-
Viskas supilta į vieną- - -
Gyvenk be prasmės.

Išeik ir negrįžk,
Gyvenk manyje,
Būk mano dalis,
Skaidri ir maža,
Palik, bet paimk,
Dalelę savęs,
Dalelę manęs,
Šviesos spindulių,
Auksinių raidžių...

Kentėk ir tikėk,
Gyvenk ir žydėk.

Gėlės, vynas, šampano taurė-
Beliko tik tai ko neišnešė jie- - -
Sutryptos ramunės,
Nulaužti beržai, -
Tai viskas, kodėl tu čia negrįžai.
Ėjai ten toli,
Toli kur naktis,
Parodė tau kelią piktoji viltis...
Ir šypsosi tau gėlė ir lietus,
Ir vėjai, ir dainos svajonių tuščių...
Tu jų nebijai,
Esi per drąsus,
Kad koptum tolyn,
Kur baigias dangus...

Išeik ir negrįžk,
Gyvenk manyje,
Mylėk ir nekęsk,
Kad siekiu dangaus...
Jo aukščio spalvų pažint negaliu,
Nesiekiu aš to,
Gyvent, kol galiu...

Mirtis vėlei šaukia suklikus balsu-
Nelauki manęs- - -
Aš tik išeinu.












Sakai man išeik,
Išeik ir negrįžk,
Surinki šukes svajonių tuščių.
Palik manyje dalelę savęs,
Dalelę manęs,
Dalelę kitų.
Ir viltį netikrą
Bebaimės nakties-
Supilki atgal į vyno taures.

Šampano giesmės
Tau trūksta labai-
Gyvent negali.

Mylėk ir nekęsk,
Kas buvo širdy.
Paimk mano ranką
Ir lėksim kartu mes
Juodu keliu
Raudonos spalvos,
Auksinių širdžių.

Suspauski mintis-
Jos nori išeit,
Bet tu negali jau nieko pakeist.

Tylėk ir dangstyk
Savo sielą gelmių-
Išgirski mane- - -
Aš vėl išeinu...