Mėnesiena virš švento miesto

Juodmelsvis dangaus gobelenas su pilkšvų debesų klostėmis
atveria blyškiai švytinčią dangaus akį, kuriai meldžiasi poetai
ir katės. Šalta jausmų ir atsidavimo šviesa uždegė poetinio
įkvėpimo mišių žvakes, ir pirštai juda kompiuteriu tarytum
kačių letenėlės namų stogų skardiniu paviršiumi.

Šiltas ruduo ir šaltas mėnulis – ar gali būti kas romantiškiau?
Debesų šilkas uždengė šviesulį, ir danguje pražydo sidabrinė
rožė, kuriai aprašyti pašvęsiu tolesnį savo gyvenimą. Tamsu.