Į mano bažnyčią pamiršo atklysti dievas...
Laukiu joje viena, lauždama bičių duoną
Ir dalinuosi ja su baltais balandžiais-
Kaip graudžiai jie atrodo ant raudono gruodžio sniego!..
Ir mano bažnyčios varpai užmiršo verkti
Jų liežuvius nupūdė laikas ir ištrėmė žemyn iš bokštų.
Kurtus skambėjimas
Raudonas gruodžio sniegas
Laužoma bičių duona
Tau. Mano bažnyčioje. Be tavęs...