Sustok tu akimirkai ir suklusk –
Dangus dovanoja žodžius.
Nemiegok, atsimerki, pabusk!
Gėlė nuo rasos tuoj nudžius!
Net žvaigždės praras nekaltybę prašvitus,
O kraujas su ašarom liesis, sruvens.
Šiąnakt prisimink tu sapnus išvarytus
Ir nežadink sau sieloj rudens.
Nežadink. Nuvysi, kaip lapai nuvysta.
Sustok, paklausyk, ką tau sako dangus.
Atmink – jausmai niekada nesuklysta.
Pašauki tą sapną, kuris tau brangus.