Rudens rapsodija

(iš Gėrio apaštalo psalmių. Meilė ir karas. II tomas)

Berželis ūsuotas, gyvena miške,
Raudonas su kotu prigludęs šalia,
Didingai jis stūkso plačia kepure,
Ir miškas jau žiūri į grožį. Slapčia.

Juos sieja nematomas saitas gražus,
Raudoną kepurę ir medžio lapus,
Dėmėtą jo tošį ir juosvus žvynus,
Abu vienas kitam jie tauškia niekus.

O kartą atklydo į mišką svečiai,
Visai nesvetingi, visai kaip skėriai,
Bet stovi jisai galvą iškėlęs aukštai,
Grybavimo dieną jį pjaus mokiniai.