Per tavo maldą aš tave pažinsiu:
Kuomet klaupies prieš plinkančius medžius,
Suskirdę lūpos-širdimi aš rinksiu
Saldžiai karčius gyvenimo lašus.
Per tavo tylą aš kalbėt išmoksiu,
Kai sutemos skandins vardus...
Klaidingai, gal, bet aš kartosiu,
Kad tylintis žmogus gražus...
Per tavo maldą-jaukumu į širdį,
Portretas mažo-didelio žmogaus;
Leisk patikėti, leisk pažint, patirti
Esminį pradą šniokštime lietaus...