Stotis

Šitoj stoty nakčia užgęsta delčios
Ir išvažiuojantiems nerūpi grįžtantys.
Ir snaudžiantys suoliukai glaudžia
Kelionės senbūvius ir nepažįstamus.

Karčiai tabaku atsikrenkščia grindinys,
Prisimena į veidą jam sumintą cigaratę.
Ir nesiskubina atvykti gelsvas autobusas,
Kada tamsoj platformos baikščiai išsimėtę.

Neaidi atsisveikinimai ir nešnibžda „sudie“
Pro spurgų kioską prasilenkiantys keleiviai.
Gudraudami prieš nesuderintą tvarkaraštį,
Pasieniuose rikiuojasi visi: apsvaigę ir neblaivūs.

Tokia stotis, kur mėtos pamiršta kava,
Seniai netekusi ir cukraus, ir puodelio...
O tamsoje, kur užsimerkęs žigolo - žibintas,
Tu man šypsais, linkėdamas „laimingo kelio“.