Praėjo vasara

Vėl dažni lietūs rudeniniai
Prakalbo greitakalbe,
Lapelį degantį išskalbę
Ant šlampančios langinės.

Jau šalti rūkai atvėsino
Dabar neankstų brėkšmą,
Ir, šaltą liesdama turėklą,
Nužengia vasarėlė tyliai.

Koks smailus, aštrus liūdesys
Persmelkia blausų orą!..
O skūpus saulės spindulys
Užslėptas rūko storo.

Gesinant šypseną veide
Gal vasara žinojo:
Kad vis tik, bet kuriam gale,
Pradžia užsiliepsnoja!

O dažni lietūs rudeniniai
Kalbėti nenustoja.
Lapelis drebantis liepsnoja
Ant šlampančios langinės...