dulketas 2008 10 I

2008 10 07

Ten kur sninga nepaliaujamai
Dideliais kąsniais ir tai
Beviltiškai audrina
Tavo vaizduotę
Sėdi kažkur namuose
Senis
(besikraustantis...
                            Kartais iš namų nešančių tiek prisiminimų
                            Ar iš proto, tai nesvarbu)
Ir žiūri per langą
Anapus nieko gyvybinga
Tik rudenio lapai,
(besislapstą jame)
Kabo ore
Jame tiek dulkių
Kurios žadina vaizduotę man

Snigti \
Nėra tai \
Ką galima \
Matyti \
Reikia \
Trupučio ryžto\
Bei nuodėmės \
Prijaukinti \
Kad snigtų per gyvenimą ir neleistų niekad sužvarbti.
-------------........ ----------------................ -------------------------------


Užėjo įkvėpimas. Atlygis – miegas.
Daug dienų buvo kaip tam seniui
Pavargusiam ir dulkėtam iš vidaus.
                Kartais užeina noras pavirsti komoda
                Nepoetiška, tik besidžiaugiančia nevalytu paviršiumi.               

neeilės