Svajonė už horizonto

Iškėlus nenuspėjamam likimo vėjui baltą burę
per įvairias netikėtumų jūras aš plaukiu
ir nors gyvenimo valtelė kiek pakiužus,
bet, kad pasieksiu krantą, aš vis tiek tikiu.

Ir tolumoj, kažkur už realybės horizonto,
kur svajones išnyksta skirianti riba,
bangų muša skalauja išsvajotą krantą,
kurį nušviečia švyturio-vilties šviesa.

Dangui diena nekart užleido vietą nakčiai,
ir saulę keitė mėnuo su žvaigždžių svita.
Išvydusi ieškotą kraštą spėjau išsigąsti,
kad tai manų kelionių į svajonę pabaiga.

Pasiekus pagaliau taip lauktą ir svajotą krantą
valtelę mano gena vėl nauja banga...
Visam gyvenimui vienos svajonės neužtenka -
pasiekus vieną, vėl už horizonto gims nauja...