Rudens Idilė.

Garuojant liepžiedžių arbatoms
Linoja vis
Papilkę dangūs
Priverktos veidrodinės balos
Ir šąla širdys
Tartum rankos...

Pusiaukelėj savoj
Ilgai klajoju.
Nereik man vakaro
Ir karšto vyno
Ir meilės man nereikia
Kur svajojau,
Tik nesibaigiančios
Rudens idilės...

Uždusti
Kvepiančioj klevų alėjoj
Spalvotoj.
Kad ir ten
Ant tuščio suolo
Palaidot Spalį
Šiaurės vėjuos
Klausytis
Byrančių žemyn kaštonų.

Et...

Apie tą patį
Jau girdėtais žodžiais...
Rudens kvapai
Eilėse tartum svyla.
Neberašysiu,
Mintis tegu tyla praskrodžia.

Įkvėpti liepžiedžių-
Rudens idilė.