2008 09 III

2009 09 09

Aš sapnavau
Brendančius medžius
Į miglą.
Dar melsvą dangų
It neskaitytą
Knygą pamilau.
Mačiau ant savo kūno
Kregždžių pulką
Ir debesis tirštus
Virš kelių.

Aš rūką sklidiną ramybės
Bandžiau į vidų įsileist,
Per šalta...
Stačiai pagalvojo
Ir nuspalvino
Kas gyva
Vaivorykštinėm pastelėm.

                            Būčiau snobas, jei sakyčiau, jog tai beprasmiškas
darbas
                          Juk kažkas šitaip stengėsi, tik aš sėdėjau ir tyliai
arbatą
                          Gurkšnojau laukdamas kol vėl sukliks viduj –
vasara.